2015 01 04       Viešpaties Apsireiškimas (Trys Karaliai)      metai   B

EVANGELIJA  Mt  2,  1 - 12

   Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti". Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą - Izraelį". Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau". Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

   Dievas visuomet visiems, taip pat ir šiais laikais, duoda ženklus. Iš Rytų pas Jėzų atkeliavę išminčiai sekė Dievo duotu ženklu - žvaigžde. Išminčiams pakako naujai pasirodžiusios žvaigždės, o jie patys tapo ženklu visiems vėlesnių amžių Dievo ieškotojams. Dažnai susitinkame žmones, savo gyvenimu apreiškiančius gerumą, gyvenančius Evangelija, kurių akys ir žodžiai spindi, nelyginant žvaigždės. Pats žmogus yra pas Dievą vedanti žvaigždė, nes Dievas randamas ne knygose, o kūne - Jėzuje Kristuje, kurį Viešpats prisiėmė iš meilės žmogui. Viešpaties Apsireiškimo iškilmė ir mums siūlo eilę ženklų, kuriuos įskaitę, galime aiškiau suvokti savo krikščioniško gyvenimo kelią. Pirmąjį nurodymą randame pirmajame Mišių skaitinyje, kuriame pranašas Izaijas ragina: „Pakelki akis, pažvelki aplinkui". Tai raginimas neapsiriboti vien tik pačiu savimi, bet suvokti pasaulį, kaip džiaugsmą, žvelgti aukštyn, išsiveržiant vien tik iš šios žemės reikalų. Tai kvietimas nuo save įsimylėjusio egoisto pakelti žvilgsnį į Dievą. Kitas ženklas - tai kvietimas sekti mūsų gyvenimo žvaigžde - Jėzumi Kristumi. Norint sekti Jį reikia atsiverti visiems geriems įkvėpimams, keliauti, vadovaujantis jo meilės dvasia. Galiausiai mums reikia išmokti garbinti ir dovanoti. Pati didžiausia išminčių dovana buvo ne atnešti auksas, smilkalai ir mira, bet jų ilga kelionė, jų troškimas pamatyti gimusį Karalių. Dievas trokšta, kad mes gyventume Jo troškimu. Gyvenimo kelionėje ne kartą reikia nepaprastos kantrybės viską pradėti iš naujo, vėl ir vėl ieškoti atsakymo Dievo Žodyje, surasti naujas žvaigždes, elgtis ne kaip Rašto aiškintojai, bet kaip vaikai. Jie visuomet viską mato labai paprastai, iš karto nujausdami tai, kas sudaro esmę. Reikšmę turi netgi žodžiai, nusakantys išminčių grįžimą namo: „Jie kitu keliu sugrįžo į savo kraštą". Netgi šis sugrįžimas į kasdienybę tampa nauju keliu, nes susitikimas su Dievu mus padaro naujais kūriniais. Kūriniais, kurie pamatė jiems skirtus ženklus ir ėjo paskui juos...

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

01.02  Šv. Raimundas Penjafortietis, kunigas