2015 03 01 II-asis Gavėnios sekmadienis metai B
EVANGELIJA Mk 9, 2 - 10
Jėzus
pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus atskirai į aukštą kalną.
Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip
jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kur
jie du kalbėjosi su Jėzumi. Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti.
Pastatykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui". Jis nesižinojo,
ką sakąs, nes jie buvo persigandę. Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies
nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!" Ir tuojau, vėl
apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo
kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus
prisikels iš numirusių. Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia
„prisikelti iš numirusių".
MINTYS
PAMĄSTYMUI
Kovo 4 d. minime Šv. Kazimierą,
Lietuvos globėją. Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. karališkuose
Krokuvos Vavelio pilies rūmuose. Jis buvo trečiasis Kazimiero III Jogailaičio,
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sūnus. Šeimoje augo 6
sūnus ir 5 dukros. Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo
vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 m. tapo Vengrijos karaliumi.
Jaunesnieji broliai Jonas I, Albertas, Aleksandras ir Zigmantas pakaitomis
valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis Fridrichas tapo Gniezno arkivyskupu,
Krokuvos vyskupu, o 1493
m. kardinolu. Kazimierą
vaikystėje Vavelio rūmuose mokė didikai Šydloveckiai. Geru pavyzdžiu berniukui
tarnavo ir abu tėvai: išsilavinusi, raštinga, tvirta katalikė motina ir taikus,
santūrus, bet tvirtas savo nusistatymais tėvas. Taip pat jį auklėjo garsūs to
meto mokytojai: žymus istorikas Janas Długoszas, pavadinęs auklėtinį „retų gabumų, atminimo vertos išminties bei
kilnumo jaunikaičiu". Jis pirmasis pastebėjo ir ypatingą karalaičio
pamaldumą: Apie karalaičio sugebėjimus bei valstybinę veiklą liudija tiek
amžininkų atsiliepimai, tiek išlikusios žinios apie jo rašytus laiškus, sakytas
kalbas ir keli išlikę kalbų tekstai.1471 m., kai Kazimierui sukako 13
metų, motina siekė, kad jis užimtų tuo metu laisvą Vengrijos sostą. 1471 m. rugsėjo 20
d. Krokuvoje Kazimieras, kaip Vengrijos sosto įpėdinis, paskelbė karą sostą
užėmusiam vengrui Motiejui Korvinui. Kazimieras su kariuomene išvyko į
Vengriją. Tačiau karas nepavyko. Tai buvo pirmas ir lemtingas posūkis,
vedantis karalaitį šventumo link, kai jis atsisakė karališko sosto ir
garbės, pašvęsdamas savo gyvenimą Švč. Mergelei Marijai. Jis nuvyko į garsiąją
Čenstachavos Dievo Motinos šventovę ir padarė amžinuosius skaistybės įžadus.
Eidamas 17 metus Kazimieras tapo nuolatiniu tėvo palydovu kelionėse ir
pagalbininku darbuose. Geriausiai jaunąjį karalaitį charakterizuojanti dorybė -
skaistumas, kurio jis nenorėjo išsižadėti raginamas artimųjų ir net mirties
akivaizdoje. Mat to meto gydytojai laikė nusižengimą skaistybei veiksminga
priemone gintis nuo džiovos, kuri kamavo gležną Kazimiero kūną. Vilniuje, o
anksčiau ir Krokuvoje bei Radome, jis rūpinosi tų miestų vargšais, buvo dosnus
bažnyčioms ir vienuolynams. Vilniuje rėmė tėvo įkurtus bernardinus (1468 m.).
Gyvendamas Vilniuje, nemažą dienos dalį Kazimieras skirdavo maldai. Net
keldavosi naktį melstis prie uždarų katedros durų. Kartais motina jį čia
rasdavo užsnūdusį ant plikų grindų. Kol sveikata leido, jis tenkinosi kietu
guoliu. Mėgo tylią maldą vienatvėje. Vilniuje
ir Trakuose jis
praleido daugiau kaip pusę metų, tačiau sveikata negerėjo. Tuo metu motina dar
bandė Kazimierą sutuokti su imperatoriaus Fridricho dukterimi, tačiau jis
atsisakė. 1484 m. pradžioje, po Kalėdų, karalienė Elžbieta su sūnumi išvyko į
Krokuvą. Rogių keliu per Merkinę jie pasiekė Gardiną ir ten sustojo, nes
Kazimiero sveikata labai pablogėjo. Karalaitis mirė jaunas, vos 25 metų, 1484
m. kovo 4 d. švintant Gardino pilyje. Iškeliavo pas Dievą išklausęs šv. Mišias
ir priėmęs Švč. Sakramentą. Jo palaikai
atlydėti į Vilnių ir palaidoti Katedros Karališkojoje koplyčioje.
SKELBIMAI
-
Ateinantis trečiadienis - parapijos ligonių
diena. 18 val. švenčiamos šv. Mišios aukotojų intencija už ligonius, norintiems
teikiamas Ligonių sakramentas.
-
Ateinantis
penktadienis ir šeštadienis yra pirmieji mėnesyje, kurie skiriami Švč. Jėzaus
Širdies garbei ir Švč. M. Marijos garbei. Prieš šv. Mišias 17.30 val. bus
pravedamos priklausančios pamaldos. Šv. Mišios švenčiamos aukotojų intencija.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
03.04 Šv. Kazimieras, pirmasis Lietuvos globėjas
03.07 Šv. Perpetua ir Felicita, kankinės