2015 03 01             II-asis Gavėnios sekmadienis             metai   B

EVANGELIJA  Mk  9,  2 - 10

Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus atskirai į aukštą kalną. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kur jie du kalbėjosi su Jėzumi. Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui". Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę. Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!" Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Kovo 4 d. minime Šv. Kazimierą, Lietuvos globėją. Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. karališkuose Krokuvos Vavelio pilies rūmuose. Jis buvo trečiasis Kazimiero III Jogailaičio, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sūnus. Šeimoje augo 6 sūnus ir 5 dukros.  Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 m. tapo Vengrijos karaliumi. Jaunesnieji broliai Jonas I, Albertas, Aleksandras ir Zigmantas pakaitomis valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis Fridrichas tapo Gniezno arkivyskupu, Krokuvos vyskupu, o 1493 m. kardinolu. Kazimierą vaikystėje Vavelio rūmuose mokė didikai Šydloveckiai. Geru pavyzdžiu berniukui tarnavo ir abu tėvai: išsilavinusi, raštinga, tvirta katalikė motina ir taikus, santūrus, bet tvirtas savo nusistatymais tėvas. Taip pat jį auklėjo garsūs to meto mokytojai: žymus istorikas Janas Długoszas, pavadinęs auklėtinį „retų gabumų, atminimo vertos išminties bei kilnumo jaunikaičiu". Jis pirmasis pastebėjo ir ypatingą karalaičio pamaldumą: Apie karalaičio sugebėjimus bei valstybinę veiklą liudija tiek amžininkų atsiliepimai, tiek išlikusios žinios apie jo rašytus laiškus, sakytas kalbas ir keli išlikę kalbų tekstai.1471 m., kai  Kazimierui sukako 13 metų, motina siekė, kad jis užimtų tuo metu laisvą Vengrijos sostą. 1471 m. rugsėjo 20 d. Krokuvoje Kazimieras, kaip Vengrijos sosto įpėdinis, paskelbė karą sostą užėmusiam vengrui Motiejui Korvinui. Kazimieras su kariuomene išvyko į Vengriją. Tačiau karas nepavyko. Tai buvo pirmas ir lemtingas posūkis, vedantis  karalaitį šventumo link, kai jis atsisakė karališko sosto ir garbės, pašvęsdamas savo gyvenimą Švč. Mergelei Marijai. Jis nuvyko į garsiąją Čenstachavos Dievo Motinos šventovę ir padarė amžinuosius skaistybės įžadus. Eidamas 17 metus  Kazimieras tapo nuolatiniu tėvo palydovu kelionėse ir pagalbininku darbuose. Geriausiai jaunąjį karalaitį charakterizuojanti dorybė - skaistumas, kurio jis nenorėjo išsižadėti raginamas artimųjų ir net mirties akivaizdoje. Mat to meto gydytojai laikė nusižengimą skaistybei veiksminga priemone gintis nuo džiovos, kuri kamavo gležną Kazimiero kūną. Vilniuje, o anksčiau ir Krokuvoje bei Radome, jis rūpinosi tų miestų vargšais, buvo dosnus bažnyčioms ir vienuolynams. Vilniuje rėmė tėvo įkurtus bernardinus (1468 m.). Gyvendamas Vilniuje, nemažą dienos dalį Kazimieras skirdavo maldai. Net keldavosi naktį melstis prie uždarų katedros durų. Kartais motina jį čia rasdavo užsnūdusį ant plikų grindų. Kol sveikata leido, jis tenkinosi kietu guoliu. Mėgo tylią maldą vienatvėje.  Vilniuje ir Trakuose jis praleido daugiau kaip pusę metų, tačiau sveikata negerėjo. Tuo metu motina dar bandė  Kazimierą sutuokti su imperatoriaus Fridricho dukterimi, tačiau jis atsisakė. 1484 m. pradžioje, po Kalėdų, karalienė Elžbieta su sūnumi išvyko į Krokuvą. Rogių keliu per Merkinę jie pasiekė Gardiną ir ten sustojo, nes Kazimiero sveikata labai pablogėjo. Karalaitis mirė jaunas, vos 25 metų, 1484 m. kovo 4 d. švintant Gardino pilyje. Iškeliavo pas Dievą išklausęs šv. Mišias ir priėmęs Švč. Sakramentą.  Jo palaikai atlydėti į Vilnių ir palaidoti Katedros Karališkojoje koplyčioje.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

03.04  Šv. Kazimieras, pirmasis Lietuvos globėjas

03.07  Šv. Perpetua ir Felicita, kankinės