EVANGELIJA Mt  2,  13 - 22

Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!" Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane. Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?" Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!" Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!" Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Jėzus išvaro prekiautojus iš šventyklos, nes jie šventą vietą pavertė neskaidrių sandėrių vieta, tačiau, kalbant apie į bažnyčią traukiančius žmones, dažnai irgi norisi klausti, ar jie eina ten ateina susitikti su Dievu ir maldoje vienytis su juo, ar šiek - tiek pasiderėti. Kažin, ar kartais mes nesame daugiau prekiautojai savimi, negu Dievo „ieškotojai ir garbintojai"? Ar kada nors pagalvojame, kad mūsų varginga malda dažnai yra ne kas kita, kaip beviltiškas ginčas su Dievu apie tai, ką mes galėtume duoti Jam už mums suteiktą malonę? Dievas yra Meilė, nesavanaudiška Meilė, kuri taip pat ir pat iš žmogaus laukia nesavanaudiškos meilės, leidžiančios atverti širdį Dievo gailestingumo stebuklui.

Į bažnyčią einame ne tam, kad jaustumės sutvarkę reikalus ir padarę gerą sandėrį. Dievui reikia, kad mes atsiverstume savo širdyje. Niekaip nepavyks atitaisyti blogų darbų, vien tik sukalbėjus vieną - kitą maldą.

Neįmanoma eiti į Šventovę ir toliau išnaudoti kitus, teisti, nežinant, kodėl kitas žmogus taip pasielgė.

Neįmanoma būti nuoširdžiais Dievo akyse, jei apgaudinėjame žmogų, kuriam spaudžiame ranką, linkėdami ramybės Šventųjų Mišių metu. Dievui niekada nepriimtinas mūsų keliaklupsčiavimas, jei nenorime ir nesiekiame teisingumo ir gailestingumo...

Pamaldumas niekuomet negali būti pateisinimu, kodėl nedarome gerų darbų. Bažnyčia negali tapti priebėga nuo atsakomybės. Priešingu atveju tai bus melaginga garbė ir netikras saugumas, kurio beviltiškai ieškotume širdyje, o tai reiškia, kad neatsiliepsime ir į kvietimą garbinti Dievą „dvasia ir tiesa". Alternatyva tokiai šventovei, tapusiai prekybos vieta, kurioje lankosi tik išrinktieji, mokantys gražias maldas ir sugebantys išsiderėti malonių iš Viešpaties, gali būti šventovė, atvira žmonėms, tegul ir netobuliems, bet trokštantiems gyventi ištikimybe ir nuoširdumu, nesistengiantiems ieškoti Dievo, kuris užmerktų akis į kai kuriuos jų darbus, bet pasitikintiems Jo globa ir malone.

Ta šventovė yra atvira mums...

 

Iškeliavę  pas  Viešpatį...

Praėjusią savaitę iškeliavo pas Viešpatį šie mūsų parapijos bendruomenės nariai: Jonas Miliūnas, Anelė Jalinskienė, Algis Valys, Aleksandras Labanoras, Stasys Staliūnas, Elena Dubauskienė.

Amžinąjį atilsį duok jiems Viešpatie...

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

11.10  Šv. Leonas Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas

11.11  Šv. Martynas Turietis, vyskupas

11.12  Šv. Juozapatas, vyskupas, kankinys

11.15  Šv. Albertas Didysis, vyskupas