EVANGELIJA
Mt 2,
13 - 22
Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.
Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių
pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos,
išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių
pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų
nedarykite prekybos namų!" Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas
dėl tavo namų sugrauš mane. Tuomet žydai kreipėsi į
Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?" Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris
dienas ją atstatysiu!" Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę
statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!" Bet jis kalbėjo apie savo kūno
šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie
tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Jėzus išvaro prekiautojus iš šventyklos, nes
jie šventą vietą pavertė neskaidrių sandėrių vieta, tačiau, kalbant apie į
bažnyčią traukiančius žmones, dažnai irgi norisi klausti, ar jie eina ten
ateina susitikti su Dievu ir maldoje vienytis su juo, ar šiek - tiek pasiderėti.
Kažin, ar kartais mes nesame daugiau prekiautojai savimi, negu Dievo
„ieškotojai ir garbintojai"? Ar kada nors pagalvojame, kad mūsų varginga malda
dažnai yra ne kas kita, kaip beviltiškas ginčas su Dievu apie tai, ką mes galėtume
duoti Jam už mums suteiktą malonę? Dievas yra Meilė, nesavanaudiška Meilė, kuri
taip pat ir pat iš žmogaus laukia nesavanaudiškos meilės, leidžiančios atverti
širdį Dievo gailestingumo stebuklui.
Į bažnyčią einame ne tam, kad jaustumės sutvarkę reikalus ir padarę gerą
sandėrį. Dievui reikia, kad mes atsiverstume savo širdyje. Niekaip nepavyks
atitaisyti blogų darbų, vien tik sukalbėjus vieną - kitą maldą.
Neįmanoma eiti į Šventovę ir toliau
išnaudoti kitus, teisti, nežinant, kodėl kitas žmogus taip pasielgė.
Neįmanoma būti nuoširdžiais Dievo akyse, jei
apgaudinėjame žmogų, kuriam spaudžiame ranką, linkėdami ramybės Šventųjų Mišių
metu. Dievui niekada nepriimtinas mūsų keliaklupsčiavimas, jei nenorime ir
nesiekiame teisingumo ir gailestingumo...
Pamaldumas niekuomet negali būti
pateisinimu, kodėl nedarome gerų darbų. Bažnyčia negali tapti priebėga nuo
atsakomybės. Priešingu atveju tai bus melaginga garbė ir netikras saugumas,
kurio beviltiškai ieškotume širdyje, o tai reiškia, kad neatsiliepsime ir į
kvietimą garbinti Dievą „dvasia ir tiesa". Alternatyva tokiai šventovei,
tapusiai prekybos vieta, kurioje lankosi tik išrinktieji, mokantys gražias
maldas ir sugebantys išsiderėti malonių iš Viešpaties, gali būti šventovė,
atvira žmonėms, tegul ir netobuliems, bet trokštantiems gyventi ištikimybe ir
nuoširdumu, nesistengiantiems ieškoti Dievo, kuris užmerktų akis į kai kuriuos
jų darbus, bet pasitikintiems Jo globa ir malone.
Ta šventovė yra atvira mums...
Iškeliavę pas
Viešpatį...
Praėjusią savaitę iškeliavo pas Viešpatį šie
mūsų parapijos bendruomenės nariai: Jonas Miliūnas, Anelė Jalinskienė, Algis
Valys, Aleksandras Labanoras, Stasys Staliūnas, Elena Dubauskienė.
Amžinąjį atilsį duok jiems Viešpatie...
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
11.10 Šv. Leonas Didysis, popiežius, Bažnyčios
mokytojas
11.11 Šv. Martynas Turietis, vyskupas
11.12 Šv. Juozapatas, vyskupas, kankinys
11.15 Šv.
Albertas Didysis, vyskupas