Filmas "Marijos Žemė"

Atsidavęs katalikas, trijų dukrų tėvas, ispanų režisierius Chuanas Manuelis Kotelo (Juan Manuel Cotelo) greit bus pažįstamas ir Lietuvos žiūrovams. Lapkričio 7 d. į Vilniaus „Pasakos“ ir Kauno „Romuvos“ kino teatrus atkeliauja jo pilnametražis filmas „Marijos Žemė“ (Tierra de María). 2013 m. gruodį Ispanijos kino teatruose pasirodęs filmas pranoko pačių kūrėjų lūkesčius: juosta buvo parodyta net 135 šalies kino salėse. Kai kuriose iš jų filmas rodytas net penkis mėnesius, nors vidutinis vieno filmo rodymo laikas Ispanijoje yra trys savaitės. Per beveik dvejus metus nuo sukūrimo juosta su neįtikėtina žiūrimumo statistika apkeliavo net 24 šalis ir nesustojo – 2016 metais  planuojama premjera Vokietijoje, Prancūzijoje ir Rusijoje . Ne veltui Ispanijos nacionalinis radijas remdamasis oficialia statistika „Marijos Žemę“ paskelbė žiūrimiausiu pasaulyje ispanišku dokumentiniu filmu.

Istorija prasideda komiškai. Slaptasis agentas, kurį, beje, įkūnija pats filmo režisierius, gauna misiją: ištirti pasauliniu mastu vykstančią tylią šviesos ir meilės „revoliuciją“. Ją rengiantiems žmonėms vadovauja slapti „lyderiai“, kuriuos jie vadina „Tėvu“, „Sūnumi“... Dar yra ir viena moteris, kurią jie meiliai vadina „Motina“ arba tiesiog „Marija“. Agentui Kotelo, kaip ir daugeliui kreivai žvelgiančių į tikėjimą, nuoširdžiai atrodo, jog tikintieji į Dievą greičiausiai meluoja arba yra šiek tiek kvankštelėję. Jis prisiima Velnio advokato rolę ir leidžiasi į kelionę aplink pasaulį susitikti su kai kuriais iš šių tikinčiųjų. Buvęs modelis, verslininkas, nekentęs Katalikų Bažnyčios, suparalyžuota šokėja, daugybę abortų atlikęs gydytojas, slaugas, laisvalaikiu evangelizuojantis pavojingiausius Meksiko kvartalus, mergina, tvirtinanti Medžiugorjėje patyrusi stebuklingą išgijimą, ją „regintieji“... Ir tiek daug kitų šiame filme papasakotų ir nepapasakotų istorijų, teikiančių viltį, jog ta paslaptingai nepaslaptinga Moteris tikrai yra suinteresuota, kad mes visi patirtume Dievo Gailestingumą. Įdomu tai, kad kino kritikai nežino, kaip tiksliai apibūdinti šį filmą: dokumentika čia apipinta vaidybos elementais, drama maišosi su komedija ir mistika, todėl režisierius šypteli: filmas yra „kaip ir pats gyvenimas“.

Kinas religinėmis temomis yra rizikingas reikalas, kadangi sunku ir įtikti modernios kino kalbos išlepintam žiūrovui, ir išlaikyti tam tikrą subtilumą tematikos atžvilgiu. Tačiau Kotelo tai puikiai pavyksta: pagarbų santūrumą jis derina su puikia filmo nuotaika, šmaikštumu ir greitu tempu. Šviesūs ir paveikūs kadrai bei nuoširdūs dialogai neleidžia nuobodžiauti,  o originali režisūra ir laisvę ieškojimams paliekanti filmo pabaiga (Velnio advokatas nusprendžia, jog šis tyrimas yra „vidaus reikalų“ tyrimas) įtiks įvairių pažiūrų publikai. Bernardinai LT.