Prisikėlimo kelias
Kauno arkivyskupijos ganytojų velykinis laiškas arkivyskupijos
kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams
Per Velykas mes švenčiame svarbiausią
krikščioniškojo tikėjimo slėpinį, ant kurio pastatytas mūsų krikščioniškasis
gyvenimas ir būsimojo prisikėlimo viltis. Apaštalas Paulius ragino krikščionis
tvirtai tikėti Kristaus prisikėlimu: „Krikštu mes esame kartu su juo palaidoti
mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip
ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą" (Rom 6, 4). Dėl šios priežasties per Velykas mes džiūgaujame ir
giedame: „Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes!"
Sveikiname Jus, brangūs kunigai,
vienuoliai ir pasauliečiai, Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventėje, dalijamės su
Jumis velykiniu džiaugsmu ir trokštame, kad kiekvieno Jūsų širdis būtų kupina džiaugsmo,
kuriuo spinduliuoja Velykų žinia. Tačiau kad šis linkėjimas išsipildytų, reikia
mūsų pasiryžimo Velykų slėpinį paversti savo gyvenimo tikrove.
Po Jėzaus mirties ir palaidojimo džiaugsmo
tikrai nebuvo. Atskubėjusi prie kapo Marija Magdalietė Jėzaus kūno nerado; ji
matė tik numestas drobules, todėl stovėjo prie kapo angos ir verkė. Čia jai
apsireiškė prisikėlęs Jėzus ir pašaukė vardu: „Marija!" Buvusi nusidėjėlė tampa
pirmąja Jėzaus prisikėlimo liudytoja. Prisikėlimo žinią ji nuneš Jėzaus
mokiniams, kad šie irgi įtikėtų ir kitiems liudytų apie prisikėlusį Mokytoją.
Marijos Magdalietės pavyzdys yra labai
brangus. Į prisikėlusį Jėzų tikintis žmogus gali būti labai ištikimas savo
Krikšto įsipareigojimams, bet gali klysti ir nusidėti, tačiau ir šiuo
blogiausiu atveju jis pasitiki Dievo gailestingumu, kuris gali prikelti jį iš
giliausio moralinio kapo. Dievas, kaip taikliai pasakė popiežius Pranciškus,
nepavargsta būti gailestingas, tik mums reikia nepavargti pasinaudoti Dievo
gailestingumu.
Per Krikštą Dievas kiekvieną žmogų, kaip
Mariją Magdalietę, pašaukia vardu pradėti prisikėlusio žmogaus gyvenimą, pilną
dvasinės šviesos, meilės ir broliškumo. O kaip viso to šiandien mums reikia!
Mus kasdien atakuoja informacija apie
žmonių susvetimėjimą, susiskaldymą, nepagarbą vieni kitiems, žiaurumus, o
kartais net sunkiai suvokiamus nusikaltimus. Mus šiurpina nusivylę ir iš
gyvenimo savo valia pasitraukiantys žmonės. Tokiais atvejais mes klausiame: iš
kur visa tai? Netiesa, kad tik medžiaginis vargas padaro žmogų beširdį ar
priverčia jį taip nusivilti gyvenimu, kad tik savižudybėje rastų išeitį.
Baisesnis yra dvasinis vargas. Beširdiškumas ir žiaurumas atsiranda ir suveši dirvoje,
kurią tręšia neskaistumas, neapykanta, godumas, pavydas, puikybė,
girtuokliavimas ir kitos nuodėmės. Gyvenimas nuodėmėje - tai tūnojimas kape,
nuo kurio angos Velykų angelas dar nenuritino akmens.
Velykos kviečia mus prisikelti ir pradėti
gyvenimą su Kristumi. Dar daugiau - Velykos kviečia mus nešti Prisikėlimo
žinią, džiaugsmą ir viltį į žmonių bendruomenę. Iš šalies niekas mūsų nepakeis
ir neprikels naujam gyvenimui, tai padaryti galime ir turime mes patys drauge
su prisikėlusiuoju Kristumi.
Kai Argentinos kardinolą J. M. Bergoglio
išrinko popiežiumi, žurnalistai suskubo klausti: tai ką gi dabar padarys
popiežius Pranciškus? Ką jis duos pasauliui? Atrodo, kad iš popiežiaus laukiama
kažko kaip iš burtininko, tačiau stebuklingos lazdelės egzistuoja tik pasakose.
Popiežius tikrai žino, ko pasauliui reikia, kad jis keistųsi į gera. Reikia
meilės, broliškumo ir solidarumo su silpnais ir kenčiančiais žmonėmis; reikia
pagarbos šalia mūsų esančiam žmogui. Žmoguje reikia matyti ne daiktą, kuriuo
galima pasinaudoti, bet matyti jame Kristų, kuriam galima pasitarnauti.
Popiežius Pranciškus šitai ne tik žino - jis tuo ir gyvena. Jis tiesiog
spinduliuoja meile ir broliškumu.
Inauguracijos dienos rytą popiežius Pranciškus telefonu paskambino į
Buenos Aires, kur žmonės budėjo ir laukė, kada galės ekranuose stebėti buvusio
savo ganytojo, o dabar popiežiaus, iškilmingas Mišias Šv. Petro aikštėje.
Popiežius kalbėjo tautiečiams: „Prašau, kad visi eitumėte kartu; saugokite vieni
kitus. Globokite savo šeimas, saugokite gamtą, prižiūrėkite vaikus, globokite
senelius; tenebūna neapykantos, tenebūna barnių, atmeskite pavydą, nieko
nežeiskite. Būkite nuoširdesni ir artėkite prie Dievo. Dievas yra geras, Jis
visuomet atleidžia, supranta, nebijokite; Jis - Tėvas, artėkite prie Jo."
Štai Šventojo Tėvo receptas, ko reikia
nūdienos pasauliui. Popiežius rodo velykinio prisikėlimo kelią - meilės ir
gerumo kelią ir kviečia mus juo eiti. Jo žodžiai labai aktualūs mums, sunkiai
gydantiems praeities prievartos ir dabarties neatsakingos laisvės padarytas
žaizdas. Todėl, švęsdami Kristaus Prisikėlimo slėpinį, maldoje palinkėkime
vieni kitiems daug gerumo, atlaidumo ir broliškumo. Tenelieka nė vieno žmogaus,
kurio neapglėbtų mūsų meilė ir gero linkėjimas, tuomet ir mes patys tikrai
patirsime dvasinio prisikėlimo džiaugsmą.
Kauno arkivyskupas
metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ
ir vyskupas augziliaras
Kęstutis Kėvalas