2012-02-04

• 1992 metais popiežius Jonas Paulius II-sis vasario 11 d. yra paskelbęs Pasauline Ligonių diena ir pakvietęs tą dieną daugiau dėmesio skirti sergantiems: juos aplankyti, už juos pasimelsti ir pagal išgales juos paremti. Tad ateinantį šeštadienį švęsime Pasaulinę ligonių dieną - 18 val. šv. Mišių metu melsimės už sergančiuosius.
• Kviečiame dirbančiuosius apsilankyti parapijos raštinėje, kur parapijos darbuotojas užpildys prašymą mokesčių inspekcijai dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skyrimo bažnyčios vidaus įrengimui.

2012-01-28

2012 01 29      IV-asis eilinis sekmadienis            metai B

EVANGELIJA  Mk  1,  21 - 28

Jie atvyko į Kafarnaumą, ir netrukus, šabo dieną, nuėjęs į sinagogą Jėzus pradėjo mokyti. Žmonės stebėjosi jo mokslu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai. Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!" Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!" Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo. Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!" Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

    Nuo pat sukūrimo pradžios Dievas suteikė žmogui laisvę. Žmogus yra sukurtas būti laisvu ir privalo būti laisvas.Todėl žmogus, Viešpaties padedamas, visada gali atremti šėtono atakas. Kai žmogus išmoksta būti budrus ir nuolat atmesti tai, kas yra priešinga Dievo valiai, tada jis artinasi prie Dievo, ir sykiu darosi vis silpnesnis velnio veikimas.

   Šios dienos Evangelijoje pastebime, kad, dar prieš pradedant Jėzui tą dieną kalbėti Kafarnaumo sinagogoje, piktoji dvasia pajuto esanti demaskuota ir buvo priversta pasirodyti. Įvardinti nuodėmę- reiškia demaskuoti velnią. Tokiu atveju mes irgi turėtume laikytis Kristaus principo: įžvelgti visą blogį, kuris trukdo žmogui būti žmogumi, sugebėti tai įvardyti ir stengtis jį pašalinti. Tai šventa pareiga, tačiau ją įvykdyti įmanoma tik tuomet, jei suvoksime, kad žmogaus priešai kartu yra ir Dievo priešai, kad visa tai, kas paniekina žmogiškąjį kilnumą, tampa piktžodžiavimu Dievui, kad visa tai, kas kelia grėsmę žmogui, prieštarauja Dievo šventumui. Blogis - fizinis ir moralinis - gali tapti išganymo įvykiu, jeigu tai išgyvename kartu su Išganytoju. Pagaliau net pati didžiausia padaryta nuodėmė, jei tik po to gailimės ir prašome Dievo atleidimo, persikeičia į apsivalymą, nuolankumą ir atsidavimą Dievui. Blogiausia nėra nuodėmė, bet pasilikimas nuodėmėje. Jėzaus šventumas jai buvo nepakeliamas. Krikščionis, gyvenantis vienybėje su Kristumi (pašvenčiamojoje malonėje), yra Šventosios Dvasios šventykla, turinti dalį Kristaus šventumo. Būtent šis šventumas kasdienėje aplinkoje, kurioje krikščionis gyvena, atlieka tylų ir veiksmingą velnio išvarymą. Šv. Augustinas († 430) sako, kad šėtonas yra pririštas prie trumpos grandinės, tačiau žmogus savo laisvu apisprendimu ją gali pailginti. Prieš Viešpatį stovi žmogus, kuris jau nebėra pačiu savimi, nes jo sielą užvaldė kitokia galybė... Tai netvarka, kurią būtina pašalinti. Tame nelaimės ištiktame žmoguje Jėzus mato slypintį priešą, kuris stoja prieš Dievą ir naikina žmogų, trokšdamas pasiimti sau tai, kas iš tiesų priklauso Dievui.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

01.31  Šv. Jonas Boskas, kunigas

02.02  Kristaus Paaukojimas (Grabnyčios)

02.03 Šv.Blažiejus,vyskupas,kankinys; šv.Ansgaras (Oskaras) vyskupas

2012-01-21

2012-01-14

2012 01 15    II-asis eilinis sekmadienis            metai B

EVANGELIJA  Jn  1,  35 - 42

Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!" Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?" Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau") , kur gyveni?" Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite". Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!" (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį - Kristų"). Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas" (tai reiškia: „Petras - Uola").

MINTYS  PAMĄSTYMUI

   Šios dienos Evangelijoje pabrėžiamas tarpininkavimas: Jonas Krikštytojas savo dviem mokiniams nurodo Jėzų; po to vienas iš jų, Andriejus, taip pat tarpininkauja, pakviesdamas savo brolį Simoną. Pirmieji Jėzaus mokiniai pavaizduoti kaip tie, kurie ieško, ir laukia Išganytojo Jono Krikštytojo mokykloje. Jėzus kviečia „ateikite" (Jn 1, 39) arba „sek paskui mane" (Jn 1, 43). Jono Krikštytojo pristatymas: „Štai Dievo Avinėlis!" nurodo Išganytoją. Avinėlio simbolis žydams primena didįjį jų tikėjimo įvykį - išėjimą iš Egipto, išsilaisvinant iš bet kokios vergijos, kad galima būtų tarnauti vieninteliam gyvajam Dievui. Ir šis įvykis švenčiamas kasmet per Paschą - Velykas valgant avinėlį. Jau ankstyvieji krikščionys Paschos avinėlį laikė Jėzaus provaizdžiu; jo pasiaukojama mirtis ant kryžiaus davė pradžią krikščioniškai Paschos (liet. „Velykų"), perėjimo iš mirties į gyvenimą, šventei. Jėzus imasi iniciatyvos, atsigręždamas į mokinius. Jis tai padaro užduodamas jiems klausimą: „Ko ieškote?" Tai pirmieji Jėzaus ištarti žodžiai Evangelijoje pagal Joną. Įdomu tai, kad ir pirmieji Prisikėlusiojo žodžiai yra tie patys: „Ko ieškai?". Čia mokiniai į klausimą atsako klausimu: „Rabbi, kur gyveni?".Taigi šis tekstas pabrėžia žodį „gyventi". Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kalbama apie konkrečią žemišką Jėzaus buvimo vietą, tačiau, skaitydami toliau Jono evangeliją, pamatome, jog ši gyvenamoji Jėzaus vieta yra Dieve. „Ateikite ir pamatysite" - tai du žodžiai, kuriais išreiškiamas tikėjimo kelias. Taigi vieta yra Jis, pats Jėzaus, bendrystėje, artumoje, draugystėje su juo randamas Dievas. Dievas nepageidauja viskuo nepatenkintų, susiraukusių mokinių, apsileidusių krikščionių, vien tik iš įpročio praktikuojančių katalikų. Jis nori sąmoningumo. Mūsų Dievas kviečia sekti Jį, tačiau nori, kad elgtumės, kaip sąmoningi, suaugę žmonės. Tikėjimas niekada negali būti patogia priebėga tiems, kurie mėgina pabėgti nuo blogo pasaulio, užuolaida, už kurios galime paslėpti savo menkumą. Dievas laukia tikrų ir laisvų žmonių...

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

01.17  Šv. Antanas, abatas

01.20  Šv. Fabijonas, popiežius, kankinys; šv. Sebastijonas, kankinys

01.21  Šv. Agnietė, mergelė, kankinė