2010-07-31
2010 08 01 XVIII- sis eilinis sekmadienis metai C
Evangelija Lk
12, 13 - 21
Vienas iš minios jam tarė:
„Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą". Jis atsakė:
„Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?" Ir dar pridūrė:
„Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė
nepriklauso nuo turto". Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus
laukai davė gausų derlių. Jis pradėjo sau vienas svarstyti: 'Ką čia man dabar
padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus'. Galop jis tarė: 'Štai ką padarysiu:
nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus
ir visas gėrybes. Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių,
sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!' O Dievas
jam tarė: 'Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks,
ką susikrovei?' Taip yra tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas
pas Dievą".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Šio sekmadienio skaitiniai mus ragina
objektyviai pažvelgti į savo gyvenimą ir į tai, kas jame iš tiesų turi
vertę.Turėtume būti nuoširdūs. Evangelijoje pateiktas turtingo žmogaus
paveikslas, kurį Dievas pavadina "kvailiu", iš tiesų yra skirtas ne vien sočiųjų
ir viskuo patenkintųjų visuomenei, kurioje žmonės bendrauja, kalbėdami apie
skaičius, veiklą, ekonomines programas ir investicijas. Visiems, nieko
neišskiriant, yra pavojus kaupti "turtus tik sau", pamirštant tapti "turtingais
pas Dievą", būtent, pamirštant kitus žmones ir tai, jog aukščiausias teisėjas
yra Dievas. Gaila, bet dažnai lieka nepastebėtas žmogus - Dievo kūrinys, kurį
Dievas myli nenusakoma meile...
Pažvelkime į žmonių veidus! Mums
reikalingi ne skaičiai, o žmonės, jų vardai, jų veidai: kartais besišypsantys,
kartais nusiminę, džiugūs ir vargo raukšlių išvagoti,- tačiau visa tai bus
kažkas tikro, už ką aukojosi pasaulio Išganytojas.
Dievo požiūriu egzistuoja tik viena
apskaita, į pirmą vietą iškelianti žmogų. Sąskaitų balansą įmanoma suvesti tik
tuomet, kai matome žmonių veidus.
Kvaily, dar
šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės...
Šią naktį, kiekvieną naktį privalome
būti pasirengę Dievui duoti ataskaitą ne apie sėkmę administravime ir
organizavime, ne apie tai, kokį įvaizdį susikūrėme visuomenėje, ne apie tai,
kiek buvome joje matomi, bet apie patį gyvenimą.
"Būti turtingais
pas Dievą" reiškia: rasti vietos ne savo aruoduose, o širdyje.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
08.02 Euzebijus Vercelietis, vyskupas
08.04 Šv. Jonas Marija Vianėjus, kunigas
08.05 Švč. M. Marijos bazilikos pašventinimas
(Snieginė)
08.06 Kristaus Atsimainymas
08.07 Šv. Sikstas II, popiežius, kankinys ir jo
draugai, kankiniai; šv. Kajetonas, kunigas
2010-07-24
2010 07 25 XVII- sis eilinis sekmadienis metai C
Evangelija Lk
11, 1 - 13
Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi.
Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip
ir Jonas išmokė savuosius mokinius". Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite:
'Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė. Kasdienės mūsų
duonos duok mums kasdien ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame
kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir neleisk mūsų gundyti'". Jėzus dar kalbėjo
jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys:
'Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas
mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo'. O anas iš vidaus atsilieps:
'Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis
ir tau duoti'. Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl
bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia". „Tad ir
aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir
jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir
beldžiančiam atidaroma. Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui
duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies - atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio
- duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų
daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie
jį prašo".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Vienintelė Jėzaus išmokyta malda mums kalba apie Tėvą ir yra
pastangos į žmogiškus žodžius sudėti tai, ko pats Dievas nori iš mūsų. Tai
pasitikėjimo malda, raginanti mus suvokti, kad pats Dievas nori mus suteikti
visas tas malones, kurių prašome. Jėzus savo ruožtu Evangelijoje mums
atskleidžia Tėvo veidą: Jam, dangaus Tėvui, mes siunčiame savo maldas. Jis nėra
kaprizingas despotas ar galingas valdovas, kurį reikia įtikinti savo teisumu.
Kaip sako šventasis Paulius, mes esame tapę Dievo vaikais, ir Dievas su mumis
elgiasi, kaip su mylimais sūnumis. Geras Tėvas žino, ko reikia Jo vaikams ir
neleidžia, kad mus ištiktų kas bloga, tačiau daug mūsų maldų lieka
neišklausytos todėl, kad siunčiamos ne tuo adresu: vietoje to, kad kreiptumės į
Tėvą, atrodo, kad kalbamės su patėviu ar nemaloniu įstatyminiu globėju, iš
kurio reikalaujame to, kas, mūsų nuomone, mums priklauso. Drauge pasakodamas
palyginimą apie atkaklią našlę Jėzus ragina mus ištvermei maldoje. Jis
nesigilina į tai, ko iš tiesų prašė našlė; galbūt tai tebuvo paprastas kaimynų
ginčas, ir teisėjas tikrai turėjo svarbesnių reikalų, tačiau galiausiai
nusileido našlės prašymui. Viešpats yra tikras tuo, ką sako: jei prašome,
gauname, jei pasitikime, galiausiai atsiduriame Dangaus Tėvo glėbyje. Girdėdamas
šiuos žodžius ne vienas, ko gero, karčiai nusišypsos: tiek kartų meldėmės ir
tiek prašėme, tačiau niekuomet nebuvome išklausyti...
Jau šventasis Augustinas svarstė šį klausimą ir davė nuostabų
atsakymą: nesame išklausomi todėl, kad prašome blogų dalykų arba prašome
neištvermingai ir be draugiško pasitikėjimo, todėl tai neatneša gėrio mums. Jis
teigia, jog Dievas neskuba išklausyti mūsų, nes nori, kad mumyse užaugtų tikras
troškimas gauti tai, ko prašome. Galbūt mes niekuomet negauname to, ko prašome,
tačiau visuomet sulaukiame to, ko trokštame? Klausimas gali būti tik vienas: ar
mes patys tikrai gerai suprantame, ko trokštame? Todėl ir reikia labiau
klausytis Dievo...
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
07.26 Šv. Joakimas
ir Ona, Švč. M. Marijos gimdytojai
07.29 Šv.
Morta
07.30 Šv.
Petras Auksažodis, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
07.31 Šv.
Ignacas Lojola, kunigas
2010-07-17
2010 07 18 XVI- sis eilinis sekmadienis metai C
Evangelija Lk
10, 38 - 42
Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko
į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo
seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. Morta
buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie,
tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų".
Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir
sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją
dalį, kuri nebus iš jos atimta".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Jurgis
Matulaitis - kol kas vienintelis palaimintuoju paskelbtas XX amžiaus
pradžios lietuvis. Gilią ir įvairiapusišką palaimintojo Jurgio asmenybę itin
vykusiai apibūdino jį 1987 m.
birželio 28 d. beatifikavęs popiežius Jonas Paulius II, pavadindamas
šį ištikimą Dievo tarną „žmogumi pagal Dievo širdį". Jurgis Matulaitis gimė 1871
04 13 netoli Marijampolės esančiame Lūginės kaime, ūkininkų šeimoje.
Nūdien palaimintojo gimtinėje pastatyta koplyčia, joje švenčių progomis gausiai
renkasi tikintieji. J. Matulaitis nuo mažumės buvo gabus mokslams,
darbštus, bet sykiu itin kuklus. Jo gyvenimas anksti paženklintas kryžiumi -
vos dešimties sulaukęs liko visiškas našlaitis, negana to, dėl skurdžių
gyvenimo sąlygų susirgo kaulų tuberkulioze, kankinusia jį visą gyvenimą. Itin
sunkios gyvenimo sąlygos nesutrukdė J. Matulaičiui aukso medaliu baigti
Petrapilio dvasinę akademiją ir Fribūre apsiginti irgi aukščiausiais balais
įvertintą disertaciją. Jurgio Matulaičio veikla buvo labai plati, sykiu
telkianti ir atnaujinanti Bažnyčią Lietuvoje. J. Matulaitis anksti
įsitraukė į krikščioniškąją socialinę veiklą, skleidė Bažnyčios socialinį
mokymą, padėdavo vargšams, nepaisydamas tautybės ir religijos skirtumų. Jurgis
Matulaitis - tuo metu merdėjusios marijonų vienuolijos atnaujintojas, dviejų
moterų vienuolijų - Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo
vargdienių seserų ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų - steigėjas. 1918 m.
gruodžio 1 d. J. Matulaitis įšventinamas vyskupu ir paskiriamas
vadovauti Vilniaus vyskupijai. Šią tarnystę atliko itin pasiaukojamai, su
išmintinga ir kantria ganytojo meile gydė istorines lietuvių ir lenkų santykių
žaizdas. J. Matulaičio ganytojo tarnystės vaisiai tebematomi iki šiol. Jis
taip pat savo žiniomis ir darbu daug prisidėjo prie Lietuvos ir Šventojo Sosto
santykių pagerinimo, Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir konkordato
parengimo. Mirė Kaune 1927 m.
sausio 27 dieną, čia ir palaidotas. 1934 m. spalio 24 d. jo kūnas
perkeltas į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Jėzaus
Širdies (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio) koplyčią. Jau laidojant
arkivyskupą Jurgį Matulaitį kalbėta apie jį kaip apie šventąjį. Ilgainiui
J. Matulaičio šventumo garsas ne blėso, bet vis plačiau sklido.
Marijampolės bažnyčioje sarkofagui su Jurgio Matulaičio kūnu tapus lengviau
prieinamam, žmonės prie jo kapo dažnai prašydavo malonių jo užtarimu. Ant
sarkofago ėmė rastis raštelių su padėkomis už gautąsias malones. Tai davė
akstiną Romoje 1953 m.
pradėti beatifikacijos bylą. Per 34 beatifikacijos proceso metus
„Beatifikacijos proceso žiniose" paskelbta beveik 1000 liudijimų apie
arkivyskupo Jurgio užtarimu patirtas malones. Iš palaimintojo rašytinio
palikimo išskirtinas jo dvasinis dienoraštis „Užrašai", liudijantis
J. Matulaičio kontempliatyvumą, dvasios gyvenimo intensyvumą ir gilumą.
Palaimintojo „Užrašai" daugeliui nūdienos skaitytojų pasitarnauja kaip ugdantys
maldos gyvenimui, taip pat kaip telkiantys bendruomenę. Nepaliaujama melsti
palaimintojo Jurgio kanonizacijos - paskelbimo šventuoju.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
07.20 Šv.
Apolinaras, vyskupas, kankinys
07.21 Šv.
Laurynas Brindizietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas
07.22 Šv. Marija Magdalietė
07.23 Šv.
Brigita Švedė (Europos globėja)
07.24 Šv.
Sarbelijus Machlufas, kunigas
2010-07-10
2010 07 11 XV- sis eilinis sekmadienis metai C
Evangelija Lk
10, 25 - 37
Štai
atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, ką
turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?" Jėzus tarė: „O kas parašyta
Įstatyme? Kaip skaitai?" Tas atsakė: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa
širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip
save patį. Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi".
Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?" Jėzus
prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų
rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai
tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio.
Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. O
vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo,
užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo
gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus,
padavė užeigos šeimininkui ir tarė: 'Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus,
sugrįžęs aš tau atsilyginsiu'. Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas
patekusiam į plėšikų rankas?" Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam
gailestingumą". Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!"
KARMELIO
KALNO ŠVČ. M. MARIJA (ŠKAPLIERINĖ)
Liepos 16-ąją Bažnyčios
liturginis kalendorius mini Karmelio kalno Švenčiausiąją Mergelę Mariją,
liaudies pamaldumo tradicijoje vadinamą Škaplierine. Ši šventė istoriškai
susijusi su Palestinoje, ant Karmelio kalvos, susibūrusia atsiskyrėlių
bendruomene, davusia pradžią karmelitų ordinui ir su pirmiausia karmelitams
būdingu atributu - škaplieriumi. Škaplierius yra karmelitų ypatingo pamaldumo
Švč. M. Marijai ženklas - ant kaklo nešiojamas audeklo gabalėlis, sakramentalija.
Ordino nariams škaplierius yra abito dalis. Pasak padavimo, Karmelio kalno
bendruomenės istorija siekianti pranašo Elijo laikus, tačiau iš tiesų jai
pradžią davė į bendruomenę susibūrę krikščionys, kuriems regulą apie 1202 -
1209 m. parašė tuometinis Jeruzalės patriarchas Albertas. Pasibaigus kryžiaus
žygiams ir žlugus Palestinoje veikusiai krikščionių valstybei, ir Karmelio
kalno vienuoliams teko persikelti į Europą. 1247 m. popiežius Inocentas IV
galutinai patvirtino karmelitų regulą. Pasak tradicijos, 1251 m. apsireiškusi
Mergelė Marija įteikė škaplierių Anglijos karmelitų vienuoliui Simonui Stockui.
Dievo Motina jam pažadėjo, kad tie, kas nešios škaplierių, nepateks į pragarą,
o škaplierius nuo šiol bus išgelbėjimo, pagalbos pavojuje simbolis. Dar labiau
karmelitų ordino platinamą su škaplieriumi susijusią maldingą tradiciją
sutvirtino popiežiaus Jono XXII 1322 m. paskelbta bulė, kurioje sakoma, kad
visi, nešiojusieji škaplierių, patį pirmąjį šeštadienį po mirties bus išvaduoti
iš skaistyklos. Po 200 veiklos metų, jau plačiai po Europą paplitęs karmelitų
ordinas, buvo praplėstas ir papildytas: buvo įkurta klauzūroje gyvenančių
seserų karmeličių atšaka ir vadinamasis trečiasis ordinas, tai yra
pasaulietiškoji karmelitų ordino atšaka. Karmelitai yra Kristaus liudytojai ir
kontempliatyvu gyvenimu, ir apaštališka veikla tarp žmonių. Karmelitų šeima
taip pat yra misionieriška šeima - daugelis brolių, seserų ir pasauliečių
skelbia Evangeliją visame pasaulyje bei platina pamaldumą į Mariją, Karmelio
kalno Karalienę. Karmelitų ordinas davė Bažnyčiai tokius garsius šventuosius
kaip jau minėtieji Teresė Avilietė ir Kryžiaus Jonas. Karmelitė buvo šventoji
Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė ir dvidešimtojo amžiaus garsi šventoji kankinė
Šventojo Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein. XVII a. karmelitai pasiekė ir
Lietuvą. Iki XVIII a. vidurio Lietuvoje įsikūrė keletas karmelitų ir
karmeličių, priklausančių ir senos regulos atšakai, ir basųjų karmelitų
vienuolynų. Šiuo metu tėra tik vienas - Paštuvos seserų karmeličių vienuolynas,
atkurtas 1994 metais.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
07.12 Pal. Jurgis Matulaitis, vyskupas
07.13 Šv. Henrikas
07.14 Šv. Kamilius Lelietis, kunigas
07.15 Šv. Bonaventūras, vyskupas, Bažnyčios
mokytojas
07.16 Karmelio kalno Švč. M. Marija (Škaplierinė)