Krikštas

Krikštas yra tikėjimo sakramentas ir viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir įgyja teisę priimti kitus sakramentus.

Katalikų tėvų pareiga gimusį kūdikį nedelsiant pakrikštyti. Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus (kūdikio vardu šį norą pareiškia tėvai arba krikštatėviai, kurie įsipareigoja jį auklėti krikščioniškai). Kūdikiai krikštijami tumet, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to pageidauja, todėl, jei nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, kūdikis nekrikštijamas.

Nekrikštyti vaikai nuo 10 metų amžiaus ir vyresni Krikštui parengiami parapijos katecheto pagal vaikų rengimo Pirmajai Komunijai programą (žr. skyrelį Katechezė).

Tėvai arba globėjai Krikštą užsako parapijos raštinėje prieš dvi savaites. Atvykstant reikia turėti vaiko gimimo liudijimą, žinoti krikštatėvių vardus ir pavardes.

Krikšto katechezės užsiėmimas tėvams ir krikšto tėvams vyksta ketvirtadieniais 17 val. parapijos katechezės kabinete.

Krikšto metu yra duodamas pasirinkto šventojo globėjo vardas. Krikščioniškame auklėjime yra svarbi tėvų ir krikštatėvių pagalba. Todėl krikštatėviais gali būti ne jaunesni nei 16 m. tvirtai tikintys katalikai (pakanka ir vieno iš krikštatėvių), pajėgūs padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.

Suaugęs žmogus gali būti krikštijamas tik jo paties prašymu. Besiruošiantysis krikštui turi žinoti katalikų tikėjimo pagrindus, pasiryžti jų laikytis ir gyventi krikščionišką gyvenimą. Krikštui pasirengti padeda parapijos katechetas arba Kauno arkivyskupijos suaugusiųjų katechezės mokykla (adresas Vilniaus g. 7, įėjimas iš kiemo pusės). Suaugęs žmogus krikštijamas savo parapijos bažnyčioje, o vaikas – toje parapijoje, kur gyvena jo tėvai.