Santuoka

 

Sužadėtiniai, norintys sudaryti bažnytinę santuoką, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatytos vestuvių datos užsiregistruoja parapijoje, kurioje nori susituokti.

Pasirengimas Santuokos sakramentui vyksta parapijoje, kurioje santuoka bus laiminama. Jei sužadėtiniams tai neįmanoma, jie gali pasirengti savojoje parapijoje, kurioje turi buveinę arba laikinąją buveinę. Tada ikisantuokinės apklausos anketą ir kitus dokumentus kartu su parapijos klebono leidimu tuoktis už parapijos ribų sužadėtiniai pristato į parapiją, kurioje sudaroma santuoka. Kai tuokiamasi užsienyje, šie dokumentai siunčiami per vyskupijos kuriją.

Tose bažnyčiose, kuriose laiminama daug santuokų, sužadėtiniai Santuokos sakramentui turi būti parengiami geriau, didesnį dėmesį skiriant sužadėtinių katechezei ir pasirengimo kursams.

Pasirengimo santuokai metu svarbu įvykdyti ne tik teisinius reikalavimus, bet ir rūpestingai organizuoti patį pasirengimo programos vykdymą, sužadėtiniams padėti suvokti Santuokos sakramento prasmę bei reikšmę ir iš jo kylančius įsipareigojimus, panaudoti šią progą evangelizacijai. Sužadėtinius kunigas turėti paraginti atnaujinti religinę praktiką, jei ji buvo nutrūkusi.

Pirmasis susitikimas su kunigu - yra sužadėtinių priėmimas, susipažinimas ir pokalbis, kurio metu kunigas paaiškina pasirengimo Santuokos sakramentui svarbą ir sužadėtinių asmeninę atsakomybę rengiantis būsimam šeimos gyvenimui. Jo metu užpildoma Priešsantuokinės apklausos anketos informacinė dalis. Atvykstant į parapijos raštinę, turėti asmens pasą. Taip pat aptariama sužadėtinių asmeninė, civilinė, religinė teisė tuoktis.

Pokalbio metu stengiamasi pažinti sužadėtinių religinio gyvenimo lygį, tikėjimo praktiką bei sudaromos sąlygos trūkstamų religinių žinių papildymui ar nepriimtų sakramentų priėmimui. Sutuoktiniai informuojami, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Lietuvos Vyskupų konferencijos susitarimą, apie vien tik Katalikų Bažnyčioje sudarytą santuoką per dešimt dienų jie patys turi pranešti civilinės metrikacijos įstaigai. Sutuoktiniams per šį laiką nepranešus apie šios santuokos sudarymą civilinės metrikacijos įstaigai, civilines teisines pasekmes ši santuoka sukels nuo jos įtraukimo į valstybinę apskaitą momento.

Nurodoma, kokių dokumentų reikia santuokos registravimui:

Šeimos kortelė.

Besikreipiantysis turi būti deklaravęs savo priklausymą parapijai. Tai galima atlikti apsilankius parapijos raštinėje, kurioje parapijos darbuotojas užpildo parapijiečio šeimos kortelę. Kortelė yra saugoma parapijos archyve.

Laisvo stovio santuokos, šventimų ar įžadų atžvilgiu ir krikšto fakto nustatymas

 Laisvas stovis ankstesnės bažnytinės santuokos, šventimų ar vienuolinių įžadų atžvilgiu nustatomas pagal sužadėtinių pateiktą ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. išduotą krikšto liudijimą iš krikšto parapijos. Šiame krikšto liudijime būtinai turi būti pažymėta, kokie įrašai ir pastabos yra Krikšto knygoje, arba tai, kad jų nėra. Krikšto vietos klebonas privalo išduoti tokį krikšto liudijimą sužadėtinių ar jų šeimos narių prašymu.

Jei laisvas stovis ankstesnės bažnytinės santuokos, šventimų ar vienuolinių įžadų atžvilgiu nenustatytas pagal Krikšto knygos išrašą, parapijos, kurioje laiminama santuoka, klebonas gali jį nustatyti pagal sužadėtinių gyvenamosios ar krikšto vietos klebono arba kito kunigo liudijimą; taip pat pagal sužadėtinių tėvų ar artimųjų priesaika patvirtintą liudijimą.

Jeigu Krikšto knygoje įrašo nėra, krikšto faktas nustatomas pagal anksčiau išduotą krikšto liudijimą arba liudininkų priesaiką (plg. kan. 876). Tokiu atveju krikšto faktą patvirtinantį dokumentą kartu su pranešimu apie sudarytą santuoką reikia siųsti klebonui, kurio parapijoje įvyko krikštas. Klebonas, gavęs pranešimą apie jo parapijoje įvykusį krikštą, kuris nebuvo įregistruotas Krikšto knygoje, krikšto duomenis įrašo atitinkamų metų Krikšto knygos papildomame lape, o gautą dokumentą saugo parapijos archyve.

Leidimas tuoktis už parapijos ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimu, jungtuvės laiminamos savo parapijoje, kur bent vienas iš besituokiančiųjų turi nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą. (žr. Kauno arkivyskupijos II Sinodo nutarimą §1003) Jei santuoka laiminama vieno iš sužadėtinių parapijoje, leidimo tuoktis už parapijos ribų nereikia. Santuoka gali būti laiminama ir kitoje parapijoje ar bažnyčioje, tačiau tos parapijos klebonas ar bažnyčios rektorius privalo turėti parapijų, kurioms priklauso sužadėtiniai, klebonų raštišką leidimą. Ypatingais atvejais, atsižvelgiant į pastoracinius motyvus, savo Ordinaro ar klebono leidimu santuoka gali būti laiminama ir kitoje parapijoje ar vyskupijoje. Šis leidimas turi būti pateikiamas raštu (žr. ten pat, nutarimas §1004). Savasis klebonas išrašo leidimą tuoktis kitoje parapijoje tik rūpestingai ištyręs sužadėtinių laisvą būklę ir nustatęs, kad nėra kitų kanoninių kliūčių (žr. ten pat, nutarimas §1005). Pakankamu pagrindu rengtis santuokai ir tuoktis už parapijos ribų laikomas rimtas ir motyvuotas sužadėtinių apsisprendimas tuoktis pasirinktoje bažnyčioje. Pirmumas visada turi būti teikiamas sielovadai ir sąmoningam Santuokos sakramento priėmimui.

Leidimui gauti ABU sužadėtiiniai pateikia šiuos dokumentus:

Ö   Šeimos kortelę (besikreipiantysis turi būti deklaravęs savo priklausymą parapijai. Tai galima atlikti apsilankius parapijos raštinėje, kurioje parapijos darbuotojas užpildo parapijiečio šeimos kortelę. Kortelė yra saugoma parapijos archyve);

Katalikas yra laikomas tos parapijos parapijiečiu, kurioje turi buveinę arba laikinąją buveinę (plg. kan. 107 § 1). Pagal Kanonų teisę (plg. kan. 102) buveinė įgyjama apsigyvenus kokios nors parapijos ar bent jau vyskupijos teritorijoje ir ketinant ten pasilikti visam laikui arba išgyvenus toje vietoje pilnus penkerius metus. Laikinoji buveinė įgyjama apsistojus kokios nors parapijos ar bent jau vyskupijos teritorijoje ir ketinant ten pasilikti tris mėnesius arba išgyvenus toje vietoje pilnus tris mėnesius.

Ö  Asmens dokumentus;

Ö  Krikšto liudijimus (išduotus iš krikšto parapijos ne anksčiau kaip prieš 6 mėn.).

 

Šeimos centro pažyma,

Gaunama išklausius paskaitas, kurių  tikslas - padėti poroms geriau pasiruošti gyvenimui šeimoje. Pakaitos vyksta  Kauno Arkivyskupijos šeimos centre adresu: Vilniaus g. 29, Kaunas; tel: 20 75 98

 

Antrasis susitikimas po išklausytų kursų. Kunigui pristatomi reikiami dokumentai, baigiama pildyti apklausos anketa, aptariami iškilę klausimai, paraginama atlikti išpažintį ir aptariamas laikas, kada būtų galima ją atlikti, o per pačias jungtuves dera priimti šv. Komuniją.

Trečiasis susitikimas su kunigu, kuris laimins santuoką. Aptariama santuokos laiminimo bažnyčioje apeigų eiga, tam, kad sužadėtiniai galėtų aktyviai, sąmoningai ir vaisingai jose dalyvauti.

Jauną šeimą kviečiame jungtis į parapijos bendruomenės gyvenimą.

 

Jei ketinama tuoktis Lietuvoje, pasirengimo santuokai reikalavimai vienodai taikomi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenantiems sužadėtiniams. Pasirengimo kursus jie gali išklausyti Lietuvoje arba šalyje, kurioje gyvena, gaudami atitinkamą liudijimą. Kai dėl kalbos nemokėjimo asmuo nelanko pasirengimo Santuokos sakramentui kursų, kunigas privalo (prireikus per vertėją) priminti ir pamokyti pagrindinių tikėjimo tiesų, pirmiausia to, kas susiję su krikščioniškąja santuoka bei sakramentais (kan. 1063 §2), o nekataliką supažindinti su katalikiškos santuokos tikslais ir savybėmis.

Jei vienas iš ketinančiųjų tuoktis pakrikštytas ne Katalikų Bažnyčioje arba apskritai yra nekrikštytas, reikalingas katalikiškos pusės gyvenamosios vietos arba santuokos vietos vyskupo leidimas mišriai santuokai arba atleidimas nuo skirtingo kulto kliūties. Santuokos, kai vienas ar abu sužadėtiniai yra ne Lietuvos piliečiai, bažnyčioje gali būti laiminamos tik tada, kai jie susituokę civiliškai.

Visais atvejais vengtinas skubotumas, kai trumpam į Lietuvą sugrįžę sužadėtiniai nori kuo greičiau sudaryti bažnytinę santuoką. Tikintieji turi būti informuojami, kad laiku kreiptųsi dėl santuokos sudarymo, išsiaiškintų visus reikalavimus ir tinkamai pasirengtų. Atleidimas nuo reikalavimų, nustatančių pasirengimo santuokai laiką, rezervuotas vietos ordinarui.

Į užsienį išvykę katalikai visokeriopai skatinami įsitraukti į savo tautos parapijų ar misijų gyvenimą, o ten, kur jų nėra, - į gyvenamojo krašto Bažnyčios parapijas.

 

Priėmę Santuokos sakramentą, o po to išsiskyrę ir sudarę antrą civilinę santuoką arba praktiškai kartu ne santuokoje gyvenantys katalikai lieka Bažnyčios nariai, kuriems būtinas ypatingas sielovadinis dėmesys. Tokį vedybinį gyvenimą gyvenantieji negali priimti Susitaikymo sakramento ir Komunijos, tačiau yra skatinami melstis, dalyvauti šv. Mišiose, socialinėje-karitatyvinėje parapijos veikloje, ugdyti savo ir savo vaikų dvasinį gyvenimą.

Kadangi santuokos ryšys yra neišardomas iki vieno iš sutuoktinių mirties arba santuokos pripažinimo negaliojančia, katalikai negali sudaryti antros bažnytinės santuokos. Viešos ceremonijos, kuriose laiminami žiedai ar naują civilinę šeimą sukūrę žmonės, ypač kai tai daroma iškilmingai ateinant prie altoriaus, gali būti klaidingai laikomos bažnytine santuoka arba kelti tikinčiųjų papiktinimą. Todėl toks tikinčiųjų apsisprendimas gyventi kartu negali būti laiminamas, imituojant Santuokos.