Santuoka
Sužadėtiniai, norintys sudaryti bažnytinę santuoką, ne vėliau kaip prieš
tris mėnesius iki numatytos vestuvių datos užsiregistruoja parapijoje, kurioje
nori susituokti.
Pasirengimas Santuokos sakramentui vyksta parapijoje, kurioje santuoka bus
laiminama. Jei sužadėtiniams tai neįmanoma, jie gali pasirengti savojoje
parapijoje, kurioje turi buveinę arba laikinąją buveinę. Tada ikisantuokinės
apklausos anketą ir kitus dokumentus kartu su parapijos klebono leidimu tuoktis
už parapijos ribų sužadėtiniai pristato į parapiją, kurioje sudaroma santuoka.
Kai tuokiamasi užsienyje, šie dokumentai siunčiami per vyskupijos kuriją.
Tose bažnyčiose, kuriose laiminama daug santuokų, sužadėtiniai Santuokos
sakramentui turi būti parengiami geriau, didesnį dėmesį skiriant sužadėtinių
katechezei ir pasirengimo kursams.
Pasirengimo santuokai metu svarbu įvykdyti ne tik teisinius reikalavimus,
bet ir rūpestingai organizuoti patį pasirengimo programos vykdymą,
sužadėtiniams padėti suvokti Santuokos sakramento prasmę bei reikšmę ir iš jo
kylančius įsipareigojimus, panaudoti šią progą evangelizacijai. Sužadėtinius
kunigas turėti paraginti atnaujinti religinę praktiką, jei ji buvo nutrūkusi.
Pirmasis susitikimas su kunigu - yra sužadėtinių priėmimas,
susipažinimas ir pokalbis, kurio metu kunigas paaiškina pasirengimo Santuokos
sakramentui svarbą ir sužadėtinių asmeninę atsakomybę rengiantis būsimam šeimos
gyvenimui. Jo metu užpildoma Priešsantuokinės apklausos anketos informacinė
dalis. Atvykstant į parapijos raštinę, turėti asmens pasą. Taip pat aptariama
sužadėtinių asmeninė, civilinė, religinė teisė tuoktis.
Pokalbio metu stengiamasi pažinti sužadėtinių religinio gyvenimo lygį,
tikėjimo praktiką bei sudaromos sąlygos trūkstamų religinių žinių papildymui ar
nepriimtų sakramentų priėmimui. Sutuoktiniai informuojami, kad pagal Lietuvos
Respublikos vyriausybės ir Lietuvos Vyskupų konferencijos susitarimą, apie vien
tik Katalikų Bažnyčioje sudarytą santuoką per dešimt dienų jie patys turi
pranešti civilinės metrikacijos įstaigai. Sutuoktiniams per šį laiką nepranešus
apie šios santuokos sudarymą civilinės metrikacijos įstaigai, civilines
teisines pasekmes ši santuoka sukels nuo jos įtraukimo į valstybinę apskaitą
momento.
Nurodoma, kokių dokumentų reikia santuokos registravimui:
Šeimos kortelė.
Besikreipiantysis turi būti deklaravęs savo priklausymą parapijai. Tai
galima atlikti apsilankius parapijos raštinėje, kurioje parapijos darbuotojas
užpildo parapijiečio šeimos kortelę. Kortelė yra saugoma parapijos archyve.
Laisvo stovio santuokos, šventimų ar įžadų atžvilgiu ir krikšto fakto
nustatymas
Laisvas stovis ankstesnės bažnytinės santuokos, šventimų ar
vienuolinių įžadų atžvilgiu nustatomas pagal sužadėtinių pateiktą ne anksčiau
kaip prieš 6 mėn. išduotą krikšto liudijimą iš krikšto parapijos. Šiame krikšto
liudijime būtinai turi būti pažymėta, kokie įrašai ir pastabos yra Krikšto
knygoje, arba tai, kad jų nėra. Krikšto vietos klebonas privalo išduoti tokį
krikšto liudijimą sužadėtinių ar jų šeimos narių prašymu.
Jei laisvas stovis ankstesnės bažnytinės santuokos, šventimų ar vienuolinių
įžadų atžvilgiu nenustatytas pagal Krikšto knygos išrašą, parapijos, kurioje
laiminama santuoka, klebonas gali jį nustatyti pagal sužadėtinių gyvenamosios
ar krikšto vietos klebono arba kito kunigo liudijimą; taip pat pagal
sužadėtinių tėvų ar artimųjų priesaika patvirtintą liudijimą.
Jeigu Krikšto knygoje įrašo nėra, krikšto faktas nustatomas pagal anksčiau
išduotą krikšto liudijimą arba liudininkų priesaiką (plg. kan. 876). Tokiu
atveju krikšto faktą patvirtinantį dokumentą kartu su pranešimu apie sudarytą
santuoką reikia siųsti klebonui, kurio parapijoje įvyko krikštas. Klebonas,
gavęs pranešimą apie jo parapijoje įvykusį krikštą, kuris nebuvo įregistruotas
Krikšto knygoje, krikšto duomenis įrašo atitinkamų metų Krikšto knygos
papildomame lape, o gautą dokumentą saugo parapijos archyve.
Leidimas tuoktis už parapijos ribų
Vadovaujantis
Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimu, jungtuvės laiminamos savo parapijoje,
kur bent vienas iš besituokiančiųjų turi nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą (žr. Kauno arkivyskupijos II Sinodo nutarimą §1003). Jei
santuoka laiminama vieno iš sužadėtinių parapijoje, leidimo tuoktis už
parapijos ribų nereikia. Santuoka gali būti laiminama ir kitoje parapijoje
ar bažnyčioje, tačiau tos parapijos klebonas ar bažnyčios rektorius privalo
turėti parapijų, kurioms priklauso sužadėtiniai, klebonų raštišką leidimą.
Ypatingais atvejais, atsižvelgiant į pastoracinius motyvus, savo Ordinaro ar
klebono leidimu santuoka gali būti laiminama ir kitoje parapijoje ar
vyskupijoje. Šis leidimas turi būti pateikiamas raštu (žr. ten pat,
nutarimas §1004). Savasis klebonas išrašo leidimą tuoktis kitoje parapijoje tik
rūpestingai ištyręs sužadėtinių
laisvą būklę ir nustatęs, kad nėra kitų kanoninių kliūčių (žr. ten pat,
nutarimas §1005).
Kai yra pakankamas pagrindas, sužadėtinių
prašymu parapijos klebonas išduoda leidimą jiems tuoktis už parapijos ribų. Pakankamu pagrindu rengtis santuokai ir tuoktis už
parapijos ribų laikomas rimtas ir motyvuotas sužadėtinių apsisprendimas tuoktis
pasirinktoje bažnyčioje.
Leidimui gauti, abu sužadėtiniai
pateikia šiuos dokumentus:
Už pažymos paruošimą yra nustatytas €5
mokestis, taip pat, remiantis penktuoju Bažnyčios įsakymu ir parapijos tikinčiųjų susirinkimo metu
padarytu nutarimu - kviečiama prisidėti prie bažnyčios išlaikymo kasmetine parama.
Auka įteikiama
parapijos raštinėje budinčiam darbuotojui.
Šeimos centro pažyma,
Gaunama išklausius paskaitas, kurių tikslas - padėti poroms geriau
pasiruošti gyvenimui šeimoje. Pakaitos vyksta Kauno Arkivyskupijos
šeimos centre adresu: Vilniaus g. 29, Kaunas; tel: 20 75 98
Antrasis susitikimas po išklausytų kursų. Kunigui pristatomi
reikiami dokumentai, baigiama pildyti apklausos anketa, aptariami iškilę
klausimai, paraginama atlikti išpažintį ir aptariamas laikas, kada būtų galima
ją atlikti, o per pačias jungtuves dera priimti šv. Komuniją.
Trečiasis susitikimas su kunigu, kuris laimins santuoką.
Aptariama santuokos laiminimo bažnyčioje apeigų eiga, tam, kad sužadėtiniai
galėtų aktyviai, sąmoningai ir vaisingai jose dalyvauti.
Jauną šeimą kviečiame jungtis į parapijos bendruomenės gyvenimą.
SANTUOKOS PRIESAIKA:
Jaunasis sako:
Aš, N, imu tave, N, savo žmona ir prisiekiu visada
būti tau ištikimas: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar
ligos suims, - visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas!
Jaunoji sako:
Aš, N, imu tave, N, savo vyru ir prisiekiu visada būti
tau ištikima: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos
suims, - visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas!
Jaunavedžiai, užmaudami vienas kitam žiedus ant
dešinės rankos bevardžio piršto, taria šiuos žodžius:
N, imk šį žiedą - mano meilės ir ištikimybės tau
ženklą - vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių santuokos ir santuokos su
užsieniečiais
Jei ketinama tuoktis Lietuvoje, pasirengimo santuokai reikalavimai vienodai
taikomi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenantiems sužadėtiniams.
Pasirengimo kursus jie gali išklausyti Lietuvoje arba šalyje, kurioje gyvena,
gaudami atitinkamą liudijimą. Kai dėl kalbos nemokėjimo asmuo nelanko
pasirengimo Santuokos sakramentui kursų, kunigas privalo (prireikus per
vertėją) priminti ir pamokyti pagrindinių tikėjimo tiesų, pirmiausia to, kas
susiję su krikščioniškąja santuoka bei sakramentais (kan. 1063 §2), o nekataliką
supažindinti su katalikiškos santuokos tikslais ir savybėmis.
Jei vienas iš ketinančiųjų tuoktis pakrikštytas ne Katalikų Bažnyčioje arba
apskritai yra nekrikštytas, reikalingas katalikiškos pusės gyvenamosios vietos
arba santuokos vietos vyskupo leidimas mišriai santuokai arba atleidimas nuo
skirtingo kulto kliūties. Santuokos, kai vienas ar abu sužadėtiniai yra ne
Lietuvos piliečiai, bažnyčioje gali būti laiminamos tik tada, kai jie susituokę
civiliškai.
Visais atvejais vengtinas skubotumas, kai trumpam į Lietuvą sugrįžę
sužadėtiniai nori kuo greičiau sudaryti bažnytinę santuoką. Tikintieji turi
būti informuojami, kad laiku kreiptųsi dėl santuokos sudarymo, išsiaiškintų
visus reikalavimus ir tinkamai pasirengtų. Atleidimas nuo reikalavimų, nustatančių
pasirengimo santuokai laiką, rezervuotas vietos ordinarui.
Į užsienį išvykę katalikai visokeriopai skatinami įsitraukti į savo
tautos parapijų ar misijų gyvenimą, o ten, kur jų nėra, - į gyvenamojo krašto
Bažnyčios parapijas.
Išsiskyrusių ir antrą civilinę santuoką sudariusių tikinčiųjų sielovada
Priėmę Santuokos sakramentą, o po to išsiskyrę ir sudarę antrą civilinę
santuoką arba praktiškai kartu ne santuokoje gyvenantys katalikai lieka
Bažnyčios nariai, kuriems būtinas ypatingas sielovadinis dėmesys. Tokį vedybinį
gyvenimą gyvenantieji negali priimti Susitaikymo sakramento ir Komunijos,
tačiau yra skatinami melstis, dalyvauti šv. Mišiose, socialinėje-karitatyvinėje
parapijos veikloje, ugdyti savo ir savo vaikų dvasinį gyvenimą.
Kadangi santuokos ryšys yra neišardomas iki vieno iš sutuoktinių mirties
arba santuokos pripažinimo negaliojančia, katalikai negali sudaryti antros
bažnytinės santuokos. Viešos ceremonijos, kuriose laiminami žiedai ar naują
civilinę šeimą sukūrę žmonės, ypač kai tai daroma iškilmingai ateinant prie
altoriaus, gali būti klaidingai laikomos bažnytine santuoka arba kelti
tikinčiųjų papiktinimą. Todėl toks tikinčiųjų apsisprendimas gyventi kartu
negali būti laiminamas, imituojant Santuokos.