Svetainės medis   Kontaktai  
 
POPIEŽIAUS intencija kovą – kad dėl Evangelijos visame pasaulyje gyvybe rizikuojantys krikščionys drąsa ir misionierišku uolumu įkvėptų Bažnyčią. ARKIVYSKUPIJOS – asmeninės ir bendruomeninės malonės sugrįžti prie Kristaus ir dovanoti save Jo misijai.

Sutvirtinimas

Sutvirtinimas yra vadinamas „krikščioniškosios brandos sakramentu". Sekminėse Šventoji Dvasia pripildė pirmuosius krikščionis meilės ir drąsos, suteikdama jiems jėgų gyventi tikėjimu ir jį skelbti netgi labai priešiškame pasaulyje. Jį priimdamas jaunuolis išreiškia savo sąmoningą apsisprendimą stoti į krikščioniškos brandos kelią. Šiuo sakramentu suteikiama ypatinga malonė krikščioniškąjį tikėjimą liudyti žodžiais ir darbais savo aplinkoje. Sutvirtinimą gali priimti kiekvienas pakrikštytas ir dar nesutvirtintas žmogus. Sutvirtinimas atbaigia Krikšto malonę. Bažnyčios tradicijoje gyva samprata, jog Sutvirtinimo sakramentas yra vertingas žmogaus dvasiniam gyvenimui. Sutvirtinimu užsibaigiamas kiekvieno krikščionio įkrikščioninimas. Tik jį priėmęs katalikas tampa pilnaverčiu Bažnyčios nariu: gali būti krikšto tėvu (mama), priimti Santuokos sakramentą.

Pasirengimas

  • Sutvirtinamasis turi būti atitinkamai pasirengęs ir sugebėti suprasti ir atnaujinti Krikšto pažadus. Parapijoje šiam sakramentui rengiami pareiškę tam norą ir sulaukę 16 metų amžiaus jaunuoliai.
  • Pasirengimas trunka nuo spalio iki balandžio mėn. bažnyčios katechezės kabinete.
  • Sutvirtinamasis turi papildyti žinias apie krikščioniškojo tikėjimo tiesas, būti pasirengęs tapti Kristaus mokiniu bei liudytoju bažnytinėje bendruomenėje ir pasaulyje.
  • Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, todėl prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą reikia atlikti Išpažintį ir priimti šv. Komuniją.
  • Tam pasiruošti padeda parapijos katechetas.

Sutvirtinimo sakramento apeigos

 

Esminė Sutvirtinimo apeiga yra pakrikštytojo asmens kaktos patepimas šventąja krizma. Teikdamas Sutvirtinimo sakramentą vyskupas patepa sutvirtinamojo kaktą šventąja krizma (pašventintu aliejaus ir balzamo mišiniu) ir uždėjęs ranką taria: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovaną."

Liturginiais šio sakramento teikimo nuostatais yra išreiškiamas pageidavimas, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Dalyvauti šiose iškilmėse kviečiami sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietinės bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia.

 

Sutvirtinimo globėjas ir vardas

Patariama kiekvienam sutvirtinamajam turėti Sutvirtinimo globėją, kuris, kaip vyresnysis brolis, jį atvestų ir pristatytų vyskupui, o paskui padėtų ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną. Norint išreikšti glaudesnį Krikšto ir Sutvirtinimo ryšį, pageidaujama Sutvirtinimo globėju (globėja) kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu pasirenkamas kitas globėjas, jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti ir atitikti Kanonų teisės reikalavimus, t. y.:

  •  būti sulaukęs šešiolikos metų;
  •  būti katalikas, jau priėmęs šv. Eucharistijos bei Sutvirtinimo sakramentus, gyvenantis pagal tikėjimą, bei dabar prisiimamas pareigas. Nebūti suvaržytas kokios nors uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;
  •  nebūti sutvirtinamojo biologinis tėvas ar motina.
  • Sutvirtinimo apeigų nuostatai reikalauja, kad sutvirtinamieji jeigu neturi šventojo Krikšto vardo pasirinktų Sutvirtinimo vardą, kuris turi būti šventojo vardas.

 

Kraujo relikvija

Šv. MIŠIOS prašant
šv. Jono Pauliaus II užtarimo –
kiekvieno mėnesio 22 dieną
12 valandą.

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas