Sutvirtinimas
Sutvirtinimas
yra vadinamas „krikščioniškosios brandos sakramentu". Sekminėse Šventoji Dvasia
pripildė pirmuosius krikščionis meilės ir drąsos, suteikdama jiems jėgų gyventi
tikėjimu ir jį skelbti netgi labai priešiškame pasaulyje. Jį priimdamas jaunuolis
išreiškia savo sąmoningą apsisprendimą stoti į krikščioniškos brandos kelią.
Šiuo sakramentu suteikiama ypatinga malonė krikščioniškąjį tikėjimą liudyti
žodžiais ir darbais savo aplinkoje. Sutvirtinimą gali priimti kiekvienas
pakrikštytas ir dar nesutvirtintas žmogus. Sutvirtinimas atbaigia Krikšto
malonę. Bažnyčios tradicijoje gyva samprata, jog Sutvirtinimo sakramentas yra
vertingas žmogaus dvasiniam gyvenimui. Sutvirtinimu užsibaigiamas kiekvieno
krikščionio įkrikščioninimas.
Tik jį
priėmęs katalikas tampa pilnaverčiu Bažnyčios nariu: gali būti krikšto tėvu
(mama), priimti Santuokos sakramentą.
Pasirengimas
- Sutvirtinamasis turi būti
atitinkamai pasirengęs ir sugebėti suprasti ir atnaujinti Krikšto pažadus.
Parapijoje šiam sakramentui rengiami pareiškę tam norą ir sulaukę 16 metų
amžiaus jaunuoliai.
- Pasirengimas trunka nuo spalio
iki balandžio mėn. bažnyčios katechezės kabinete.
- Sutvirtinamasis turi papildyti
žinias apie krikščioniškojo tikėjimo tiesas, būti pasirengęs tapti
Kristaus mokiniu bei liudytoju bažnytinėje bendruomenėje ir pasaulyje.
- Šventosios Dvasios dovaną
priimti dera tyra širdimi, todėl prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą
reikia atlikti Išpažintį ir priimti šv. Komuniją.
- Tam pasiruošti padeda parapijos
katechetas.
Sutvirtinimo sakramento apeigos
Esminė Sutvirtinimo apeiga yra pakrikštytojo asmens
kaktos patepimas šventąja krizma. Teikdamas Sutvirtinimo sakramentą vyskupas
patepa sutvirtinamojo kaktą šventąja krizma (pašventintu aliejaus ir balzamo
mišiniu) ir uždėjęs ranką taria: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios
dovaną."
Liturginiais šio sakramento teikimo nuostatais yra išreiškiamas
pageidavimas, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Dalyvauti
šiose iškilmėse kviečiami sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietinės
bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius
tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia.
Sutvirtinimo globėjas ir vardas
Patariama
kiekvienam sutvirtinamajam turėti Sutvirtinimo globėją, kuris, kaip vyresnysis
brolis, jį atvestų ir pristatytų vyskupui, o paskui padėtų ištikimai vykdyti
Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną. Norint išreikšti
glaudesnį Krikšto ir Sutvirtinimo ryšį, pageidaujama Sutvirtinimo globėju
(globėja) kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu pasirenkamas kitas globėjas, jis
turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti ir atitikti
Kanonų teisės reikalavimus, t. y.:
- būti sulaukęs šešiolikos
metų;
- būti katalikas, jau
priėmęs šv. Eucharistijos bei Sutvirtinimo sakramentus, gyvenantis pagal
tikėjimą, bei dabar prisiimamas pareigas. Nebūti suvaržytas kokios nors
uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;
- nebūti sutvirtinamojo
biologinis tėvas ar motina.
-
Sutvirtinimo
apeigų nuostatai reikalauja, kad sutvirtinamieji jeigu neturi šventojo Krikšto
vardo pasirinktų Sutvirtinimo vardą, kuris turi būti šventojo vardas.